Pascal Paoli raudono sutemose

Po kelionės į Valencia (France), po svajonių apie Ženvevą (Geneva, Switzerland),  geriu korsikietišką Paskal Paoli raudoną vyną lotyno-afrikiečių rajone Grenoblyje. Korsikietis aiškiai iš manęs už jį nulupo ....  Ką gi, Paoli vynas turi keistą specifinį skonį (kas pakomentuos?) Vietoje to, kad išgerčiau 200 gramų vyno išlaikiau puslitrį.  Korsikietis su manimi plepėjo bent dvi valanadas. Jis buvo puikus, aistringas savo krašto gerbėjas. Ką jis veikia Grenoblyje? Sako, meilės likimas ...  Korsikietis buvo nuoširdus (Consummate Friend ?), bet to nusigėrimui pakako.  Prieš tai buvau kažkokiame Rastafari Grenoblio klube. Klausėmės daug Bob Dylan dainų ir, svarbiausia,  himno apie Rastafari ... plepėjome apie The Clash, gėrėme karštą vyną, bet paparšė išeiti 20  val ?!... aišku - išsiskyrėme simuliakriniais meilės gestais, bet išeiti  20  val., grojant Bob Dylan  - neįmanoma, tai buvo įžeidimas. Girtas protas šaukė "Grenoble, Your are crazy!", gėda (gal būt abiem pusėm).

O korsikietis buvo puikus (nors ir plėšikas, kaip priklauso). Apstaugė mane dėl to, kad paparašiau karšto vyno ... kad, jo senelis grabe apsiverstų dėl tokio vyno gadinimo (aš jo, mea culpa, paprašiau. Kalbėjo ir apie afrikiečių krepinį Prancūzijoje ir pasidžiaugė Lietuvos baltąja nekaltybe. Jis buvo šaunus, energingas šeimininkas, perskaitė paskaitą apie Napoleoną Korsikoje, parodė Korsikos - Prancūzų kalbos žodyną, paaiškino, kad Pascal Paoli  buvo jų karalius ... Ir kad jie yra tauta tarp Italijos Sardinijos ir Prancūzijos. Ir, kad ne kokie tai prancūzai ...  Privalgydino mane korsikietiška pica su šviežiais aštriais svogūnais ...

 O per vidurį laiko tarp Valencia France, Rastafari ir Corsika buvau Galiere Xavier Jouvin Grenoblyje .... Paroda, - neverta didesnio komentaro. Bet jos viena kuratorių, École supérieure d'Art de Grenoble vicedirektorė (...) menotyrininkė amerikietė, vis dar žavi dama (tarp 30 ir ... )  nei kaip negalėjo pajausti savo moteriško šarmo, intrigos menininkų, performansų aktyvistų ir Streat Arts (Art Crime) aplinkoje. Ji taip ir liko išmoktos šypsenos vergė ir skills in shoptalk tarnautoja, suėsta amėrikietiško Public Relations taisyklių (ką Lietuvos menotyrininkės mano apie tarnystę hegemoniniam neoliberaliam American Pulic Relations?). Gebėjimai dirbtinai šypsotis slėpė nužydėjusią aistrą, jos intriguojantį (gal) konceptualumą, poeziją ...

Ką gi, Bob Dylano dvasios įkvėptas, ir American girls nusivylęs Grenoblio Alpių fanas (to biš aš) atsidūrė net ne Rastafari, ne nublukusios aistros, o Korsikos Pascal Paoli raudono sutemose nakčiai ...