Transcendencijos įniršis

Kuo man patinka Pussy Riots (ne muzika, o akcija bažnyčioje, tikriau jos pasekmės): kad drąsiai įžiebė ir įsivėlė į augantį maištą dėl transcendencijos; kuo man nepatinka ŠU chiromantija ir panašūs gausūs ezoterikos reiškiniai Lietuvoje: tuo, kad susiliejo su universitetiniais/kolegijų moksliniais ir paramoksliniais tyrinėjimais, kad pakeitė mantikos (pranašavimo buriant, devinacijos) vardą į logo imitaciją; kuo aš viliuosi: kad transcendencijos maištą ir įvairovę pažadins socialinių-kultūrinių molekulinių, tapatybių transformacijų ir kasdienybės revoliucijų gynėjai Lietuvoje. 
Maištas dėl transcendencijos yra tikėjimo įniršis, o vadinasi galia. Transcendencija – anapus mūsų pojūčių ir suvokimo egzistuojanti (?) tikrovė (?) - vadinama įvairiai: Dievu, Niekiu, daiktu savaime. Tačiau visais atvejais tai yra radikaliausias iš galimų Kitas. Transcendencija yra  visų skirtingiausių alternatyvų šaltinis, gal būt neišsenkantis. Maištas dėl transcendencijos yra vienintelis būdas atverti radikalių skirtybių Pandoros skrynią, o įniršis yra vienas iš būdų, su kuriuo išsiveržiame į kitybę. Transcenduojantis nirtulys gali būti skirtas sau, savo priešams, savo grupei, savo aplinkai. Tai nėra neapykanta, o susiliejimas su energija. Įniršio malonioji forma yra didžiulis entuziazmas, įkvėpimas. Pussy Riots projektas, nusitaikęs prieš Putiną,  įniršiu įskėlė (bet neperskėlė) Rusijos stačiatikių bažnyčią, demaskavo jos susiliejimą su valdžia, korupciją, tarnystę ikonų auksui ir pasiūlė kažką kita, ko stagnuojančios institucijos bijo. Transcendencijos įniršis, virstantis tai šėlu, tai entuziazmu, tai atkaklia kova, yra energija, kuria srūva atsivėrę anapusybės vartai, gąsdina ir įkvepia , grasina mirtinguosius ir ypač sekuliarios valstybės baudžiauninkus bei daugiaveidę nomenklatūrą, išbujojusią ir lyg vėžys ėdančią savo pačios šaknis: valstybę.
Priešingai, ŠU ir analogiški ezoterikos pardavinėjimo atvejai rodo abejingumą kitybei. Nematome (gal jis ir yra, bet ne viešumoje) jokio transcendencijos maišto ar įniršio: pričiuptas matematikas, kaip pasirenkamą kursą jau daug laiko dėstęs chirologiją atrodo niekur neakcentavo radikalios, mūsų gyvenimą transformuojančios kitybės. Jis neva rėmėsi statistika, matematika, bet ne ekstatika, ne tantrizmu, ne pokalbiu su dievais, ne bendra teurgine veikla. Iš šio triukšmo nekyla jokie nirtulio garsai, jokio karo už kitą pasaulį. Apgailėtinai tylu.

 Mantikos (pranašavimai buriant) ir aukojimai yra pokalbio su dievais būdas dėl bendrų reikalų žemėje. Įvairiausių ir labai kultūriniu, civilizaciniu požiūriu skirtingų mantikų ir aukojimų pagalba žmogus kalbasi su anapusybe. Kartais tai yra haliucinacijos pavienių asmenų, kartais kolektyvinės, bet iš šios vaizduotės žemės išauga radikaliausi apsisprendimai ir kitumai. Laikoma, kad pokalbis su dievais yra tyresnis, jei prieš tai būrėjas ir aukotojas palieka rūpesčių žemę, Ego kalėjimą, prietarų sutemas ir pakyla transo sparnais į dieviškųjų energijų ir valios, balso srautus: ne žmogiškus ir ne žmonių kalba apsireiškiančius.
Žinoma, perskelti tikrovę gali ne tik dangiška transcendencija, bet ir daiktų savaime pasaulis, ir mūsų radikaliausia kūrybinė vaizduotė iš Niekio (ex Nihilo) sukurianti keisčiausius ir nesuprantamiausius dalykus. Maištas dėl savo radikalios kūrybos, kurios dėka atveriama kažkas visai naujo, įtvirtinama tai ko nebūta, yra ne mažiau svarbus įvykis, nei Pussy Riots sukelta stačiatikių nerimo banga. Tokią sukurtą skirtį, pleištą dažniausiai pateikia utopistai. Šiandien tokiais man atrodo Lietuvos Deleuze pasekėjai ir rizomatikos gerbėjai, mažosios politikos aukštintojai, molekulinių transformacijų gynėjai. Jų leksika yra labai artima hermetizmo ir alchemijos kalbai, tačiau ta jau paseno, tik gąsdina, o ši naujoji yra revoliucinė ir nusitaikiusi keisti kasdienybę. Tačiau jokio plyšimo ir transcendencijos nirtulio šiuo atveju nėra, politinis laukas nepatyrė Deleuze ir Guattari pasekėjų teorinių samprotavimų. O jei kas ir vyksta, tai būtent molekuliniu sekuliariniu, o ne chiromantijų pavidalu ir ne bažnyčios aplinkoje. Tačiau šie pokyčiai vyksta vos regimų komunikacinių, kalbinių, apsisprendimo grupių aplinkoje. Šios žmonių grupės vis dar slepiasi po daugumai neperžiangemiais terminologiniais brūzgynais, už kategorijų tvirtovių, nors jau ir viešumoje (žr. FB biopolitika, rizoma, radikaliai.lt ir kt).