a) Didelis, masinis
emocinis fonas (propaganda yra širdies reikalas, ji įkvepia kovai,
pasiaukojimui, neapykantai).
b) Tautų, klasių,
bažnyčių atgimimas, jų giesmės laikas, kai individualūs protai išsenka, jei tik
negirdi milijonų širdžių dundesio.
c) Daug emocinių gandų,
„geistinų“ pranešimų (feikų). Jų kiekis ir paklausa viršija informacinių
leidinių faktografiją. Gandus skleidžia visi, jei tik jų nespėja gaminti
profesionalai.
d) Atsiveria laisva,
nevaldoma, neprižiūrima laisva, nauja jausmų rinka, kurią bando užkariauti ir
seni medijų vilkai, ir neofitai akiplėšos. Laimėję pirmi žengia į Rojų ar
Pragarą.
e) Emocinių tekstų,
kupinų fobijų, meilės, neapykantos t.y. mūsų širdies mašinos gaminių gerokai
viršija analitiką, kurią tiesiog tampa tingu skaityti. Pamažėle analitika
persismelkia propagandinių geismo mašinų ritmu ir produkcija.
f) Daug karikatūrų.
Jos yra mažiausiai susijusios su faktais, bet užtai gerai tenkina vaizduotės ir
geismo mašinos poreikius/pasiūlas. Jausmų fabrikai, persiorientuoja į tautos,
klasės, bažnyčios sferas ir, susilieję su propagandiniu stiliumi, gamina visuomenės
paklausą. Žmonės nebegali gyventi be emocinių kokteilių „dozių“. Atsiranda
propagandinės „abstinencijos sindromas“, t.y. propagandinės „lomkės“. Negavus
rytmetinės karo dozės pradedi isteriškai daužyti visa, iš kur ji gali iškristi.
g) Propaganda yra
kupina nebūtų įvykių vaizdavimo: laimi tie, kurie išlieka nedemaskuoti bent
kelias valandas, kaip rodeo – kas ilgiau išsėdės ant melo buliaus.
h) Emocinis
prisirišimas tampa tokiu stipriu, kad visi, kas nori būti išgirsti turi rašyti
atitikdami naują psichinę visuomenės tikrovę: istorikai, kino režisieriai,
muzikai, dailininkai, politikai. Užgimsta dėsnis: gausus ašarų kiekis turi būti
lygus juoko kiekiui, neapykantos – nesibaigiančios meilės ... Laimi tie, kurių
sūpuoklės didžiausios: jie išskrenda į propagandinės ekstazės kosmosą.
i) Propaganda kupina
provokatorių-agitatorių. Kartais jie skiriasi: persirengėliai provokatoriai
kuria tariamą realybę (čia galima daug variantų: nuo įvykio falsifikacijos iki
meninio performanso), o agitatoriai – skatina apibrėžtiems veiksmams.
Provokatoriai yra savotiški menininkai, kurių dažniausiai tokiais nelaiko,
gatvės aktoriai, kurių pasiekimų niekas neskaičiuoja ...
Provokatoriai-agitatoriai yra savita propagandinės tikrovės padarų rūšis.
j) Visų žvaigždžių
perkainojimas. Paprastai pop žvaigždės yra linkusios būti dėmesio centre ir
joms tai garantuoja populiarumo fabrikėliai net patrauklumo turgeliai. Bet
esant propagandiniam karui, viskas pasikeičia: nespėję įšokti į emocijų
traukinį yra nubloškiami dainuoti autsaideriais ir autistams-snobams, o aikštes
valdo ekstatiški pranašai, save plakantys herojai, ant kryžių kabinami dievai,
velnio ar dievo mesijai ir provokatoriai-agitatoriai.
k) Propaganda savo
patrauklumu nuolatos konkuruoja su seksu. Prisegu vieną puikų sekso prekeivės
komentarą: "Geriau už seksą yra tik gauti pinigus už seksą", panašiai
ko gero ir propagandoje: geriau už emocinius kokteilius yra tik gauti pinigus
už emocinius kokteilius
l) Pagirios ...
ilgos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą