2014 m. kovo 27 d., ketvirtadienis

Kokie yra propagandinio karo požymiai? Pasvarstykime:


a) Didelis, masinis emocinis fonas (propaganda yra širdies reikalas, ji įkvepia kovai, pasiaukojimui, neapykantai).
b) Tautų, klasių, bažnyčių atgimimas, jų giesmės laikas, kai individualūs protai išsenka, jei tik negirdi milijonų širdžių dundesio.
c) Daug emocinių gandų, „geistinų“ pranešimų (feikų). Jų kiekis ir paklausa viršija informacinių leidinių faktografiją. Gandus skleidžia visi, jei tik jų nespėja gaminti profesionalai.
d) Atsiveria laisva, nevaldoma, neprižiūrima laisva, nauja jausmų rinka, kurią bando užkariauti ir seni medijų vilkai, ir neofitai akiplėšos. Laimėję pirmi žengia į Rojų ar Pragarą.
e) Emocinių tekstų, kupinų fobijų, meilės, neapykantos t.y. mūsų širdies mašinos gaminių gerokai viršija analitiką, kurią tiesiog tampa tingu skaityti. Pamažėle analitika persismelkia propagandinių geismo mašinų ritmu ir produkcija.
f) Daug karikatūrų. Jos yra mažiausiai susijusios su faktais, bet užtai gerai tenkina vaizduotės ir geismo mašinos poreikius/pasiūlas. Jausmų fabrikai, persiorientuoja į tautos, klasės, bažnyčios sferas ir, susilieję su propagandiniu stiliumi, gamina visuomenės paklausą. Žmonės nebegali gyventi be emocinių kokteilių „dozių“. Atsiranda propagandinės „abstinencijos sindromas“, t.y. propagandinės „lomkės“. Negavus rytmetinės karo dozės pradedi isteriškai daužyti visa, iš kur ji gali iškristi.
g) Propaganda yra kupina nebūtų įvykių vaizdavimo: laimi tie, kurie išlieka nedemaskuoti bent kelias valandas, kaip rodeo – kas ilgiau išsėdės ant melo buliaus.
h) Emocinis prisirišimas tampa tokiu stipriu, kad visi, kas nori būti išgirsti turi rašyti atitikdami naują psichinę visuomenės tikrovę: istorikai, kino režisieriai, muzikai, dailininkai, politikai. Užgimsta dėsnis: gausus ašarų kiekis turi būti lygus juoko kiekiui, neapykantos – nesibaigiančios meilės ... Laimi tie, kurių sūpuoklės didžiausios: jie išskrenda į propagandinės ekstazės kosmosą.
i) Propaganda kupina provokatorių-agitatorių. Kartais jie skiriasi: persirengėliai provokatoriai kuria tariamą realybę (čia galima daug variantų: nuo įvykio falsifikacijos iki meninio performanso), o agitatoriai – skatina apibrėžtiems veiksmams. Provokatoriai yra savotiški menininkai, kurių dažniausiai tokiais nelaiko, gatvės aktoriai, kurių pasiekimų niekas neskaičiuoja ... Provokatoriai-agitatoriai yra savita propagandinės tikrovės padarų rūšis.
j) Visų žvaigždžių perkainojimas. Paprastai pop žvaigždės yra linkusios būti dėmesio centre ir joms tai garantuoja populiarumo fabrikėliai net patrauklumo turgeliai. Bet esant propagandiniam karui, viskas pasikeičia: nespėję įšokti į emocijų traukinį yra nubloškiami dainuoti autsaideriais ir autistams-snobams, o aikštes valdo ekstatiški pranašai, save plakantys herojai, ant kryžių kabinami dievai, velnio ar dievo mesijai ir provokatoriai-agitatoriai.
k) Propaganda savo patrauklumu nuolatos konkuruoja su seksu. Prisegu vieną puikų sekso prekeivės komentarą: "Geriau už seksą yra tik gauti pinigus už seksą", panašiai ko gero ir propagandoje: geriau už emocinius kokteilius yra tik gauti pinigus už emocinius kokteilius
l) Pagirios ... ilgos.


Komentarų nėra: