Apie vieną iš duotybės mitų: "NES TAI MŪSŲ"

Duotybės mitai yra vieni iš pavojingiausių: jie keri savo akivaizdumu, aiškumu, parankumu. Tačiau tik XX amžiuje, ryšium su nacionalizmo ir kolektyvizmo, vadinančio save komunizmu, paplitimu, išauga "mūsų" duotybė. Apie banalumo ir paprastumo mitologiją ir duotynbę užsiminė ir H. Arendt, svarstydama nacių pakalikų banalumą, ir V. Jerofejevas, aptardamas tarybinio žmogaus paprastumą. Arendt aprašytas nacių vykdyto Holokausto logistikos vadovas Adolfas Eichmannas, organizavęs tvarkingą milijonų žydų ir romų deportaciją į koncentracijos stovyklas, net ir teismo metu išsiskyrė savo naivumu ir banalumu. Jokios Metistofelio ar Džokerio blogio mitologijos, net Osamos bin Ladeno filosofijos, niekuo panašiu šis lėkštas biurokratas nepasižymėjo. Balys Sruoga "Dievų miške" taip pat negalėjo atsistebėti Štuthofo koncentracijos stovyklos budelių paprastumu, naivumu, neišprusimu. Viktoro Jerofejevo analizuojamas (post)tarybinis žmogus taip pat yra kupinas gėrio: savo, atviro, kurį galima apglėbti ir išbučiuoti, arba atstumti ar net sunaikinti. Paprasto žmogau protas yra naivus kasdienių minčių, tiesmukiškų sprendimų ir emocijų gumulas. Savo banalumu jis draudžia mąstyti problemas iš įvairių pusių, draudžia keisti strategijas ir taktikas, bijo įvairiai analizuoti, abejoti, vengia būti skeptiškas ir reikalauti įrodymų, nenori atsižvelgti į priešingus argumentus ir keisti nuomonę. Jerofejevas pastebi, kad "priduoti analizei mėginius" yra vienintelis jo suvokimas apie įvairias galimybes. Įsakymo ir aiškaus tikslo, dar ašarų ir džiaugsmo pažado, - daugiau lėkštam protui nereikia. O jei jis turi dar draugų vykdant emocinį įsakymą: jis ir kalną nuvers. Toks yra ir E. Canneti aprašytas masių žmogus. Kas jis toks: po-tarybinis paprastuolis? Jis Rusijos ir Lietuvos moksleivis, valstietis, darbininkas, tarnautojas, pareigūnas. Jie mėgsta save vadinti tauta ar net pilietine visuomene. Nesužaloti proto yra kitų kraštų prijungimo - Anschluss - didvyriai ir su gėlėmis pasitinka Anschluss. Jie kuria partijas ir Lt bei reikalauja aiškių ir greitų sprendimų. Jie paprastai  jautrūs emocinei mitologijai, susijusiai su šventa žeme, giriomis, gandrais ir vieversiais, upėmis ir duona. Pasak jų, šventų dalykų negalima liesti: NES TAI MŪSŲ. Visa yra mūsų, kur mūsų žmonės gyvena. NES TAI MŪSŲ yra šiandienos paprasto po-tarybinio žmogaus šūkis. O komplikuoti atsako, aš ir mes ne jūsų, ir nėra jokio mūsų kelio, ir nėra mūsų žemės ir mūsų rugių, todėl, kad mes iš esmės skirtingi ir mums visiems ne pakeliui. Gebėjimas analizuoti įvairiai, atverti ir leisti sau kitas galimybes "banaliųjų visuomenėje" reikalauja egzistencinio ryžto. Lt nori būti energetiškai nepriklausomas - reikia ne tik mąstyti galimybių įvairovę, bet ir egzistencinio ryžto atsispirti banaliųjų klykavimui; nori tęsėsi įsipareigojimus, taip pat reikia drąsos prieštarauti tuštybės įniršiui "NES TAI MŪSŲ". Bet koks rimtas modernizacijos žingsnis banaliųjų visuomenėje yra ne tik analizė, bet maža revoliucija, o revoliucijas daro ne paprasti žmonės (tai dar vienas jų mitas), o komplikuoti ir kompleksiški asmenys, kurie neseka "mūsų" mitais. Revoliucijas daro Arendt, kuri atsispiria ir nacių ir sionistų banalumui, Sruoga, kuris įveikia ir nacių ir sovietinių pareigūnų tuštybę ir parodo pasaulio komplikuotumą, Jerofejevas, kuris išdrįsta prieštarauti Putino "mūsiškių" euforijai dėl Krymo. Lt  vieningai pasisakant prieš skalūnines dujas, atominę energetiką, žemės pardavimus ... taip pat argumentai kvepia duona ir paparčiais 'NES TAI MŪSŲ", -  o ne pasižymi analizės įvairove ir svariais argumentais.