Ribinės metamorfozės

Šiandien galvodamas apie Algį Uždavinį, didįjį neoplatoniškos, hermetizmo, sufizmo teurgijos meistrą ir retai minimą filosofą pastebėjau: šiuolaikiniai individų konstravimo ir reguliavimo būdai, susiklostė apie XVIII amžiaus pabaigą ir, pasak M. Foucault, susiliejo su bendrą disciplinų, kontrolės ir režimų sistemą. Švietimas ir kultūra tapo sisteminio ir industrinio įtikinėjimo, subjekto formavimo ar net gaminimo dalimi. Standartizacijos, priklausomybių (subjekcijos) kontrolės, didesnio pelno ir kaip, pasekmė, modernizacijos tikslais atskyrė nuo savęs nesistemines, unikalias dvasios raidos praktikas, kurias daugelyje kraštų įkūnija misticizmas bei susijusios maginės, ar įvairios socialinių perėjimų (transgresijų) praktikos. Mistinė patirtis, susijusios su daile yra: budistinės tankos ir mandalos, stačiatikių ikonos, maginiai piešiniai ant kūno, vigvamų (sienų) sakralinė tapyba; su dainavimu: maginės sutartinės, užburiantys raliavimai; mistiniai šokiai: nuo šamanistinių iki sufijų; įvairiausios tantristinės ir ekstatinės meditacijos – visa tai yra unikalios sakralinės dvasios raidos, jos tarnsformacijų praktikos. Kai kurias iš jų bando išsaugoti šiuolaikinė antiklinikinė psichologija, perimti įvairios gyvenimo mokyklos ir meditaciniai klubai. Nesakralines dvasios kismų, virsmų, transgresijos, perversijos praktikas puoselėja šiuolaikiniai meniniai ir kai kurie filosofiniai sąjūdžiai. Tai labai įdomu ir svarbu, tačiau jų aktyvumas anaiptol nepažeidžia visos milžiniškos mašinos didžiojo Molocho, A. Ginsbergo žodžiais tariant, veiklos. Didžiosios sistemos gyvatė Leviatanas, persisotinusi kūnų vaikymu ir rijimu, jų gamyba ir eikvojimu gali sau leisti pakraščiuose būti alternatyvoms. Pagaliau, tam tikras kiekis opozicijos pateisina diktatorius buvimą: parodo jo lojalumą, atlaidumą. Didžiųjų dvasios metamorfozių ratas yra tai ką draudžia daryti daugeliui asmenų sisteminis Leviatanas ir jo karalius Molochas. Religines, menamai šventpaikšių, transformacijas jie dar pakenčia, bent paribiuose, o štai socialines ir kultūrines transgresijas ne tik draudžia, kaip pavojingas visuomenei bei ir siundo sakralinių metamorfozių žmones ant socialinių virsmų sielų. Kiekvieną kartą, kai tik akademiniame pasaulyje atsiliepiu apie misticizmo patirtis, gebėjimą išnaudoti įvykio ir įspūdžio dovaną, susitelkti ir pasklisti kartu su kosmo energijomis, į mane, kaip ir mano daugelį kolegų žiūrima kaip į atskalūną. Dar blogiau, kai kalbame apie nesakralines dvasios transformacijas, kai siekiama socialinės, kultūrinės transgresijos, skonio virsmų, kas ir yra dvasios raidos etapai, Tada, kadangi pasikėsinimo į Molocho stabilumą nebemaskuoja šventpaikšiai, religija, Leviatano sistema išsigąsta labiau, Juk bet koks netiesinis dvasios raidos keliai, transformacijos, metamorfozės, inversijos, jei jos nėra religinės. Laikomos revoliucinėmis, politiškai pavojingomis. Sielos arba energetinės metamorfozės persmelkia  kosmą arba pasaulio  ratus. Transformacijos ir jų dovanojami įspūdžiai, atskleidžiami pasauliai yra Daugybė kuri ir esame mes.  Mistika ir meditacija atveria sakralinius virsmų klodus, o trasgresija – socialines, kultūrines, pažintines transformacijas. Visa tai yra milžiniškas metamorfozių ratas.