skaidrumaskontrolėskaidrumaskontrolė - naujas voratinklio siūlas

Šiandien su Lauru Bieliniu, po jo puikaus pranešimo apie skaidrumo ir privatumo santykį VDU, diskutavome apie skaidrumo ambivalentiškumą. Manau, tai puikiai dera prie savanorystės dvipoliškumo kritikos. Savanotystė, kuri turi realizuoti mūsų laisvę padėti ir bendradarbiauti, šiais laikais dažniausiai yra manipuliacijos, viešųjų ryšių, propagandos, svetimo blogo darbo, išnaudojimo slėpimo priemonė.  Panašiai ir su skaidrumu. L. Bielinis pastebėjo skaidrumo ir totalinės kontrolės sąsajas: daugiau skaidrumo, vadinasi daugiau sekimo. Pastebėsiu, kad M. Foucault aprašytas kalėjimas-panoptikumas yra absoliučiai skaidrus. Transperency International turėtų gerai pagalvoti apie tai: kova su korupcija, su vokeliais, su nelegaliu darbu, su dokumemntų klastojimu, su asmenų, kuriems apribotas judėjimas, kontrole, laipsniškai paverčia visuomenę didėjančia kolonija, priežiūros, sekimo, nepasitikėjimo sistema. Panašiai kaip ir savanorystės atveju, puiki pradžia turi liūdną pabaigą ir tik todėl, kad naikinant vieną blogį vadovaujamasi absoliutaus gėrio nuostata. Dar daugiau, kai skaidrumą ar savanorystę ima kontroliuoti ne įvairi, pilna alternatyvų visuomenė, jos viešuma, o specializuotos, įgaliotos, įslaptintos institucijos, tada ima busti carinis režimas, kalėjimo nuotaikos, autoritarinės valdžios mitai. Dialektikos vengimas yra būdas įteisinti kraštutinumus. Kairieji, kuriems atrodo pats paveldas lėmė būti dialektikais, dažniausiai mano, kad kurios nors radikalios alternatyvos pasirinkimas yra jų veidas. Ryškios sovietinės gėrio ir blogio alternatyvos jau išblėso. Dabar žmonės, kurie žavisi vienos kurios stiprios alternatyvos pergale, iš esmės išpildo holivudinių filmų blogiausius modelius. Tokiu blogiausiu modeliu virsta „skaidrumo“ mitas, kuris moko žmones viešumoje virsti didesniais sukčiais, manipuliatoriais, arba, kaip pastebi L. Bielinis, nešioti, visados nešioti kaukes. Skaidrumo sindromas yra būdas didinti įvaizdžio modeliuotojų populiarumą, priemonė didinti viešųjų ryšių kompanijų pelnus. Lietuvoje skaidrumo ideologija buvo priimta, kaip tai dažniausiai atstitnka pastaruosius 20 metų be kritikos. L. Bielinis pastebi, kad tai smarkiai įtakoja privatumo sferoms mažėjimą. Aš gi pastebėsiu, ką jau daug kartų  esu kalbėjęs, - tai skatina valstybės ir jos institucijų reguliavimo didėjimą. Valstybiniai egzaminai mokyklose buvo įvesti tik ir tik kaip skaidrumo didinimo būdas, tačiau ilgainiui virto mąstymo kontrolės sistema. Ir nors ji neturi, bent ideologiniu požiūriu, nieko bendra su sovietine ar nacistine ideologija, yra pakankamai demokratiška ir liberali, tačiau vis dėlto neigia nepriklausomą savęs organizavimą švietimo sferoje ir su kiekvienais metais didina nepasitikėjimą naujumais švietimo srityje, alternatyvomis, unikaliomis ugdymo, lavinimo sistemomis. Pamažėle šis skaidrumas įvairiausių auditų ir atestacijų pavidalu skverbiasi į universitetus. Skaidrumas juos paverčia vienodais, neįdomiais. Kada nors šis skaidrumo Leviatanas prisibraus ir prie kultūros sferos. Projektinės veiklos yra dar vienas būdas kontroliuoti mąstymą, siekinius. Gerai, kai šią kontrolę vykdo laisvi ir išsilavinę žmonės, bet skaidrumo kontrolės didinimas ją dvigubinant, trigubinant (vienos seklių sistemos seka kitas) paverčia visuomenę paranojine totalinio nepasitikėjimo sistema. O demokratija pirmiausiai remiasi pasitikėjimu. Tai išdiskutuota sociologijos, ekonomikos, politikos tyrinėtojų, filosofų šimtus kartų. Skaidrumo didinimas reiškia esminį pakeitimą sistemoje: pasitikima ne kolega, o sistema. Tariama, kad kas nors mūsų neapgaus, nes yra kontrolė, visur, visada kontrolė. Ar ne apie ją svajoja prekių kokybės kontrolė, vartotojų teisių gynimo institucijos ... -skaidrumaskontrolėskaidrumaskontrolė - naujas voratinklio siūlas.