LSDP ir komunikacinis protas

"Kažkas negerai LSDP karalystėje": vieni piariniai "pravalai". Tai ir apverstos trispalvės, galimos korupcinės istorijos Druskininkuose, J. Oleko dėmesys N. Putinaitei ir patriotizmo aiškinimas, A. Butkevičiaus Rusijos įtakos mokytojų streikui skelbimas ir jo atšaukimas. Žioplos istorijos su apversta Lietuvos trispalve vasario 16 buvo tarsi raudonumas, kuris kaip simptomas, brovėsi į sąmonės viršų. Ir dar turėk man proto „selfintis“ prie savo "simptomų". Po to kvaila krašto apsaugos ministro J.Oleko istorija su N. Putinaitės knyga "Nugenėta pušis", patriotų premija ir J. Marcinkevičiaus palikimo vertinimu. Akivaizdu, kad bet koks „ministerinis“ patriotizmo cenzūravimas  baigsis skandalu. Šiuo atveju ir vėl sovietiniai simptomai, mutavęs kvazi-kairysis patriotizmas, ir nulinis socialdemokratinių vertybių atstovavimas. Nuo kada socialdemokratai veliasi į istorines - patriotines temas, o ne kalba apie emancipacijos vertybes, apie socialinės gerovės idealus ir politiką? Ar kas pakeitė socialdemokratinį protą ir pavertė jį nevykusiai konservatyviu? Protą aš suprantu panašiai kaip J, Habermas - kaip viešą komunikacinį veiksmą ir kaip kūrybinį gebėjimą. LSDP vieši komunikaciniai veiksmai rodo pastarojo meto partijos lyderių gebėjimą suprasti pasaulį ir, atitinkamai, vadovauti Lietuvos raidai. Viešasis komunikacinis protas yra tiriamas kritiškai analizuojant diskursus, kurie sveikina ir apklausia visuomenę, įgalina ir dekonstruoja institucijas. Partinio proto būseną apibūdina ir jau pora mėnesių besitęsiančios viešos istorijos su poilsiavimu Druskininkų gydyklose bei akivaizdžiai matomas noras išsisukti Druskininkų Vijūnėlės dvarą. Ši istorija kiekvienam primins, kad mes mažai kuo skiriamės nuo Rusijos ir Ukrainos, kur mažai slepiamos oligarchinės įtakos ir demonstruojamas parodomasis kairumas. Na ir pabaigai „uoga“: istorija apie Rusijos saugumo veiklas, o po to jų paneigimą premjero A. Butkevičiaus komentaruose mokytojų streikui demaskuoti. Vadovautis sąmokslo teorijomis kalbantis su masiškai mitinguojančiais žmonėmis, skaitant pranešimus, kad LR mokytojų, dėstytojų, kultūros darbuotojų, policininkų atlyginimai vieni mažiausių ES - yra ne blogas tonas, o klaidingų tiksrovės interpretacijų požymis. Akivaizdu, tokio pavidalo komentarai (Rusijos slaptos tarnybos galimai skatina LR mokytojus) neturi nieko bendra nei su saugumo politika, nei su socialdemokratų idealais. LSDP turėtų derėtis su mokytojais, darbdaviais, profesinėmis sąjungomis ir vykdyti savo socialinę-politinę misiją. O dabar, ar socialdemokratai virto naująja tautininkų atmaina? Komunikacinio proto "pravalas" prasidėjo kažkada prieš vasario 16 dieną, ir tai nei kokia Maskvos propaganda, nei hibridinis karas, nei koks suokalbis. Gal tai yra susiję su J. Bielskienės ir jos hipuojančių kairiųjų draugų varymu iš piarinių komandų? Bet tai irgi tik pasekmė. Vis dėlto, socdemams vertėtų paskaityti R. Floridos knygas apie tai, kaip atrodo ir elgiasi, veikia šiandieninė kūrybinė klasė, o ne bandyti sugrįžti į nomenklatūrinius parkus, kur viešąjai komunikacijai nebuvo skiriama didesnio dėmesio. Nesocialdemokratiškas LSDP lyderių elgesys gali paskatinti visą aibę niekam nereikalingų politinių pasekmių: ne tik streikų judėjimo plėtrą, nes nėra su kuo tartis, bet ir nepasitikėjimą kairiųjų sąžiningumu, nes galimai yra korumpuoti (Druskininkų istorijos). Iš to seks ir jau seka visuomenės nuomonių "maidanizacija", t.y. kvietimai nebepasitikėti valstybės aparatu ir jį organizuojančiomis partijomis. Viešo komunikacinio proto ir veiksmo teorija ir praktika yra ribotos, kritikuotinos, tačiau vis dėlto veiksnios. Ir jei LSDP viešasis protas prastai sprendžia ir kuria nereikia tikėtis, kad pavyks mokytojams, kultūros sferų darbuotojams pavyks tinkamai derėtis.